Kartą alkopankas iš neturėjimo ką veikt sugalvojo nusipraust, ir apsvaigo nuo to keisto, nepatirto muilo kvapo. Taip alkopankas įprato praustis

Kartą sėdėjo pankai gamtos mylėtojai parke ant pievelės, ir graudžiai kalbėjo: „Kokia užteršta mūsų planeta, štai, ir šita pievelė pilna šiukšlių, bobutė jas renka, ir kiek ji pati viena tesurinks, sena bobulytė, ir anūkai kokie negeri, nepadeda... „

Kartą buvo antifa pankas. Jis buvo antifa

Pëlqen! 4