vėl svetimos ašaros degins man skruostus... vėl svetima našta slėgs mano pečius... vėl atiduosiu savo baltas rankas sutepimui vardan kitų žmonių laimės... ir galų gale liksiu kalta už viską ko nepadariau ar padariau nepakankamai gerai... vėl kentėsiu,bet neverksiu...  ir galiausiai vėl atleisiu ir vėl gailėsiu savo skriaudėjų,nes visada tokia buvau  ir visada tokia liksiu...
 

Pëlqen! 1