*-Ne, nesimausiu pirštinuotų pirštinių, tik kumštinuotas-ir ji jų nesimovė.
-Nenoriu mėlyno sijono, noriu ano ..
-kurio?
-ano..
-paveluosim į darželį, dabar ano nėra.
-neisiu į darželį.
-maunamės šitą, būk gerutė.
bet ji jo nesimovė, tik pradedavo muistytis savo mažom kojytėm ir vistiek siekdavo savo:
-nenoriu šito.
Dažniausiai visa tai pasibaigdavo ašarom. Bet kad jų nebūtų, už tai ji gaudavo didelį saldainį.

Dabar mergaitė užaugo, užaugo ir jos kaprizai, kurie lygiai taip pat, vis dar  dažniausiai baigiasi ašarom, tik niekas nebeduoda jai saldainio. . .
Dabar ji nori to, kas vargu ar iš viso egzistuoja, kažko tokio nuoširdaus ir tikro-panašaus į - VAIKYSTĘ.

Jei paskambinčiau į tavo duris, ir pakvieščiau tave kepti saulės blynų, padėtum išplakti tešlą?
-turbūt ne. Tu-didelis. Užaugai.. :s

Pëlqen! 89