Kartais kai pasiziuriu i save as saves visai nebeatpazysu...Pasidariau visai kitokia nei buvau, gal siek tiek depresija, nes visai neseniai pakeiciau gyvenama vieta, visai kita aplinka, kiti zmones o gal tiesiog nes dabar toks metas. Buna kad saves visai nesuprantu kartais... savo elgesio... kartais tikrai net per rami bunu, kaip anksciau nebudavo. Pirma kart gyvenime uzsidariau savyje. Anksciau viska kas ant sirdies, reikia nereikia pasakydavau ir apie kitus ir apie save. Dabar tiesiog nenoriu kitu uzkrauti tuo kas mane slegia.... Noriu dziaugtis gyvenimu, bet taip ne visada iseina...
As esu toks zmogus kuris negali nieko neveikti, man visada reikia nauju issukiu. Kai neturiu ka veikti prisigalvoju visokiu nesamoniu...o daber jauciusi kaip koks kurmis, kuris tuno urve eda, miega ir jam daugiau nieko nereikia. O gal tai tiesiog laiko tarpsnis kuris greit praeis?
Gyvenime noriu atrasti tai ko ieskau ir tikiu kad tai atrasiu tik su laiku, bet buna kad pagalvoju jog nusistatau sau per sunkias uzduotis, kartais net nelabai ymanomas... Atrodo net nepagalvociau, kad kartais net paprasciausios svajones ar taip tiesiog apie ka daznai pagalvoji issipildo....
Nuk ka ende komente.
Lini komentin tuaj, filloni diskutimin!