Tas jausmas kai pro gerklę ir akis besiveržiantis vanduo nebedusina.
Mirus tapau vandeniu?
Dabar žudysiu aš.
Lėtai, labai lėtai...
Glamonėsiu tavo kūną, bučiuosiu blakstienas, sukišiu pirštus tau į gerklę
ir šnabždėsiu žavias nešvankybes mano mielas mirštantis padugne.
Nuk ka ende komente.
Lini komentin tuaj, filloni diskutimin!