...Žmonės skirstėsi...
Ji tylomis linksėjo galva, taip atsakydama į jų žodžius.
Akys buvo pavargusios nuo bemiegės nakties, kūnas tarsi švino pripildytas.
Ji vos laikėsi ant kojų.
Kažkas ją pasadodino prie stalo ir išeidamas tyliai uždarė duris.
Ji liko viena su savo mintimis ir sielvartu.
Ranka užkliuvo uz sudžiuvusio gėlės žiedo.
Tai buvo našlaitė.
Šypsnis perbėgo jos lupomis.
Tai buvo dovana to žmogaus, kurio neteko...
Liko tik mažytis, malonus prisiminimas.

Pëlqen! 9