Kadangi aš NEGAVAU savo tobulo savaitgalio, todėl dabar visas pasaulis kentės skaitydamas šį egoizmo ir šiaip baisumo pilną įrašą. *muahahaha*

Atradusi apytiksliai penkias priežastis supratau, kad kaip nepilnametė, buvus gera visus metus ir pasižadėdama palikti pieno ir sausainių tam storam seniui galiu pateikti šiokį tokį dovanų sąrašėlį. Bet Jūs sakysite, kaip tu taip gali?? Taip negražu, tada tu nebebūsi gera mergaitė. Geros mergaitės neprašo dovanų ir jei ir gauna jų tai pakšteli dėdei Pranui už tai, kad jis užsidėjęs savo ketverių metų senumo rožinę pižamą apsimeta dėdePranu-KalėdųSeneliu.

O, bet, tačiau šiandien aš pergalingai iškėlusi koją iš lovos sau pasakiau: “Nė vienas blog’eris ar komentatorius man nesutrukdys pareikšti noro gauti to, ko noriu AŠ!” Iš tikrųjų aš to nesakiau ir Jums visa tai tik pasivaideno, nes Jūs nesate didžioji mano gyvenimo dalis, kurios isterijos metu pulčiau atsiprašinėti. Bet kadangi Jūs jau ir taip gavote pakankamai didelę pastraipą, kurios nenusipelnėte, tai jausdamasi atsakinga už jūsų gerovę rūpestingai sakau:

Pradėkime nuo labai svarbaus įvykio Jūsų gyvenime. Jeigu nenorite rėkdami išbėgti iš namų, tuoj pat uždarykite šį langą prieš tai paspaudę patiko. (Juk kažkas turi paglostyti mano savimeilę)

Aš labai labai tikiuosi, kad Senelis mano blog’ą turi tarp savo mėgstamiausių ar bent jau laikas nuo laiko jį peržiūri. Nes neduok, Die, neperskaitys iki Kalėdų…

Mieliausiasai, Brangiausiasai, Mylimiausiasai,
Kalėdų Seneli,

Aš žinau, kad TU labai pavargsti per dienų dienas skaitydamas tuos visus laiškus, pilnus nereikšmingų ir menkaverčių prašymų, kurie tave taip nuvargina… (…jog perskaitęs vieną laišką jau miegi apsiseilėjęs savo šiltame fotelyje) Tačiau aš nepasigėdijau ir nusprendžiau TAU taip pat parašyti laišką. (Žinoma jis truputį ilgesnis, nei “šiais metais noriu…”, bet juk TU Kalėdų Senelis ir TAU rašoma tik vieną kartą į metus (neskaitant tų atvejų, kai atneši tai ko AŠ NENORIU).)

Praeitais metais TAU nerašiau antrojo laiško, nes matyt ir taip daug jų gavai… Seneli, TU sumaišei dovanas. Tikrai tikrai. Aš neprašiau pūkuoto megztinio su geltonu ančiuku, pasakos “Snieguolė ir septyni nykštukai” ir PLIUŠINIO (pliušinis tai ne gyvas) šuniuko. Tačiau aš puikiai TAVE suprantu. TAU tenka tiek DAUG pareigų ir galbūt netgi prievolių, todėl nesigraužk dėl savo lemtingos klaidos.

Šiais metais aš buvau LABAI GERA mergaitė. (Išskyrus tuos du kartus, kai mane pamatė rūkančia (juk nesvarbu kiek kartų nematė, ar ne??), kai padegiau kaimynų tvartą ir dar, kai susprogdinau termometrą tėčio kavoje (nekaltink Hašišerio, jis tikrai tikrai nekaltas) ). Tačiau nepaisant mano gero pavyzdžio kitiems, aplinkiniai vistiek elgėsi blogai. Žinoma aš nenorėčiau jų įskųsti, bet juk blogi vaikai negali gauti dovanų, tiesa? Bendraklasiai man neleido gauti gero pažymio pernelyg greitai atsakinėdami, o visos mergaitės chore dainavo per aukštai ir todėl apšmeižė mane blogu dainavimu.

Aš labai tikiuosi, kad iki šios vietos tu dar neužmigai, ar juolab jos neapseilėjai… nes ČIA būtent ČIA ir ne kur kitur prasideda mano trumpas, bet labai svarbus dovanų sąrašas.

ŠIAIS METAIS AŠ NORĖČIAU:

1. Taikos pasaulyje;
2. Kad Afrikos vaikai nebebadautų;
3. Krizės pabaigos (atsiprašau, čia ištrauka iš mano MISS LIETUVA 2015 nugalėtojos kalbos, tad pradėsiu iš naujo…)

1. Keleto knygų tema: “Kaip užvaldyti pasaulį”;
2. Tiek “Saulėlydžio” sagos knygų, kad visam gyvenimui užtektų vietoj kaku-popieriaus;
3. Šokolado atsargų iki kitų Kalėdų;
4. Žalio arba raudono megztinio su briedžiukais (Dievas man pritars, gražesnių megztinių nėra) ;
5. Sniego Kalėdoms (ne krušos, šlapdribos, lietaus ar +32, bet sniego)
6. Laidinio telefono skambančio kaip Caro Maro Rūriko laikų žadintuvas (ir atvirkščiai);
7. Raktų nuo bažnyčios (nebent tu savo stebuklingomis galiomis gali sutalpinti vargonus mano mažučiuose namučiuose o_O).

Kol kas apsiribosiu tokiu dovanų skaičiumi, bet galiu pažadėti, kad tu gausi dar porą laiškų su patikslinimais ir priminimu, ko aš noriu ir nenoriu.

TAVO MYLIMIAUSIA gera mergaitė Agnutė, laukianti dovanų išvardintų sąraše. ^_^

P.S. Šiemet nepaliksiu šokoladinių sausainių su pienų. Tai tikrai ne dėl krizės, tiesiog aš rūpinuosi TAVO sveikata ir bijau, kad taip ir toliau maitinantis, teks drabužius siūtis pas super extra didelių dydžių siuvėjus.

iki kito linksmai nuteikiančio laiško. (sarkazmą praktikuojanti) Agnė

Pëlqen! 2