Syyple's blog
Labai man skaudėjo, iškęst negalėjau
Perrėžiau gerklę, rėkti pradėjau!
Springti pradėjau, kraujas tekėjo
Šitaip gyventi nebegalėjau…
Šaltį jausti pradėjau, iškęst negalėjau
Mirti norėjau! Mirti norėjau!
Bet neišėjo, tik kraujas varvėjo
Kojos sustingo, paeit negalėjau…
Galvą skaudėjo, rėkti pradėjau!
Bet neišėjo, tik kraujas tekėjo
Mirti pradėjau, sustot negalėjau
Leisgyvė ant grindų nugriuvus gulėjau…
Giltinė atėjo, juoktis pradėjo
Trypė mane, velniškai skaudėjo!
Sustot nenorėjo, iš lėto kankino
Kol negyva čia suakmenėjau…
Niekas nepadėjo, niekam nerūpėjau
Gaila, kad anksčiau nepraregėjau
Vienatvėj tylėjau, pakilti norėjau
Kol vieną naktį nebeištvėriau…
Krauju srūvančios rankos.
Peiliukais supjaustytos kojos.
Upeliais tekantis kraujas.
Nebyliu balsu Ji vis dar Jį šaukias.
Kruvinom ašarom srūvančios akys.
Plėšte išplėšta iš krūtinės širdis.
Sudarkytos, išpjaustytos venos.
Tik kažkur užkulniuos likus viltis.
Palikta gulėti kraujo baloj.
Jau nedega- tik rusena.
Atminki, vaikine, savoj gilumoj-
Jos širdyje meilė gyveno.
Žemyn, kuo žemiau. Mesk stiklinę ant žemės, kad stiklai pažirtų ir supjaustytų Tavo ir taip nedailias kojas. Klyk iš skausmo, griūk ant žemės ir maldauk, kad viskas baigtųsi. Bet aš nepažadėsiu, kad atėjo pabaiga. Tęsiu tai…
Tu mane laikei savo lėle…
Darei su manim ką norėjai…
Tavo muzika užburdavo mane…
Ir aš pasiduodavau tavo bučiniams…
Per pilnatį šokdavom mirusį šokį…
Muzika buvo liūdna, tu į mane žiūrėjai….
Kaip į lėlę, tavo namai man priminė kalejma….
Be langų, išėjimo…
Kituose kambariuose tu laikei mirusias savo lėles…
Tu mane žudei savo muzika, liūdnumu….
Aš niekada negirdėjau tavo balso….
Elgiausi kaip marijonetė, nes muzika mane užburdavo…
Tu niekada nenustodavai šokti, nors aš tavęs maldavau….
Tau nerūpėjo, kad mano kojos srūva krauju
Nuo tavo mirtino šokio…
Tu net nepastebėjai kaip miriau…
Ant tavo rankų… Aš svajojau mirt kitaip…
Šokdama tą…