Syyple's blog
Viskas ka as matau, tai tik zmones...
Viskas ka as girdziu, tai tik...
Nuolat saukiantys ir rekiantys zmones...
Girdziu kaip vidinis balsas man sako:
"Nesok, tai nera tai ko Tu istikro nori..."
...bet pries zengiant paskutini zingsni...
as tik tyliai atsakau savo vidiniam balsui...
"...tai vienintelis budas, man issigelbeti nuo visko..."
Man atrodo, kad tai visiskai
nepakenciama
Ir taip toliau negali testis.
Mes turim issiskirt. Bet...
Bet as negaliu be Taves
Senas nuotraukas metu y ugni...
Pasakytos paslaptys uzmirstos...
Prisiminei... prisiminta ir viskas pamirsta...
Draugyste, kuri maneme, kad buvo auksine...
As meistriskai perdirbau ja y pilka...
Pirmoji meile pilna dvejoniu...
Nustumiau visas dvejones y saly...
Zodziai istarti is mano lupu...
Yzeidziau, yskaudinau...
Sakai, mano saltos isblyskusio akys glumina Tave..?
Nuostabu...
Sieloje liko tik pyktis, girdetas melas, ir neapykanta...
Tavo jausmai man dingo? ;/
As visdar prisimenu dienas kurias praleidome kartu...
Beprotė
Dėl ko smelkiantys lietūs ilgai ją kankino?
Dėl ko užmiršę sudrąskė beprotės nervus?
Dėl ko užmigę vėjai taip garsiai pakilo?
Kodėl protas širdžiai pakėlė karus?
Ir kam jos leisgyvį kūną šaltis subadė?
Kam degino saulė tuščias jos venas?
Kodėl netgi pats mylimasis jos kūną suradęs
Spjovė į ją, sutrypęs visas jos maldas?
Dabar jos kūną laižo vienatvės liepsna,
Maitėdos paukščiai kapoja jąjai akis.
Dabar ant kaulų pūna gyvoji mėsa,
Neaišku kokia jos laukia rytoj ateitis.
Užlipsiu ant kalno visa kruvina
Ir melsiuos, ir kilsiu į dangų aukštai.
Ir kas, kad beprotė, ir kas, kad akla...
Ir tokią mane ten mylės angelai...
viena diena neislaikys mano sirdis.
Ji dus y milijonus veidrodiniu sukiu,
o Tu to ne nepastebesi...
Ji sprogs is beviltiskos meiles Tau,
kurios Tu niekad nesupratai...
Ta meile lyg randas liks manoj sirdy,
nes y realybe niekada nepavirs...